Pereiti prie turinio

atsivaišindavus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

Dalyvis

[taisyti]

atsivaišindavus

  1. ta, kuri atsivaišindavo

Etimologija

[taisyti]

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino



Padalyvis

[taisyti]

atsivaišindavus

  1. susijęs su veiksmu atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino

Etimologija

[taisyti]

<= atsivaišinti, atsivaišina, atsivaišino <= atvaišinti, atvaišina, atvaišino <= at- + vaišinti, vaišina, vaišino