atsiskolinusį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiskolinusį (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiskolinęs, mot. g. atsiskolinusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinęs	atsiskolinę	atsiskolinusi, atsiskolinus	atsiskolinusios	-	atsiskolinę
kilm.	atsiskolinusio	atsiskolinusių	atsiskolinusios	atsiskolinusių	-	-
naud.	atsiskolinusiam	atsiskolinusiems	atsiskolinusiai	atsiskolinusioms	-	-
gal.	atsiskolinusį	atsiskolinusius	atsiskolinusią	atsiskolinusias	-	-
įnag.	atsiskolinusiu	atsiskolinusiais	atsiskolinusia	atsiskolinusiomis	-	-
viet.	atsiskolinusiame	atsiskolinusiuose	atsiskolinusioje	atsiskolinusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinusysis	atsiskolinusieji	atsiskolinusioji	atsiskolinusiosios	-	-
kilm.	atsiskolinusiojo	atsiskolinusiųjų	atsiskolinusiosios	atsiskolinusiųjų	-	-
naud.	atsiskolinusiajam	atsiskolinusiesiems	atsiskolinusiajai	atsiskolinusiosioms	-	-
gal.	atsiskolinusįjį	atsiskolinusiuosius	atsiskolinusiąją	atsiskolinusiąsias	-	-
įnag.	atsiskolinusiuoju	atsiskolinusiaisiais	atsiskolinusiąja	atsiskolinusiosiomis	-	-
viet.	atsiskolinusiajame	atsiskolinusiuosiuose	atsiskolinusiojoje	atsiskolinusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiskolinęs, mot. g. atsiskolinusi.
• Skiemenys: at-si-sko-li-nu-sį

atsiskolinusį

1. tas, kuris atsiskolino

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---