atsiskolintuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiskolintuoju (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiskolintas, mot. g. atsiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolintas	atsiskolinti	atsiskolinta	atsiskolintos	atsiskolinta	-
kilm.	atsiskolinto	atsiskolintų	atsiskolintos	atsiskolintų	-	-
naud.	atsiskolintam	atsiskolintiems	atsiskolintai	atsiskolintoms	-	-
gal.	atsiskolintą	atsiskolintus	atsiskolintą	atsiskolintas	-	-
įnag.	atsiskolintu	atsiskolintais	atsiskolinta	atsiskolintomis	-	-
viet.	atsiskolintame	atsiskolintuose	atsiskolintoje	atsiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolintasis	atsiskolintieji	atsiskolintoji	atsiskolintosios	-	-
kilm.	atsiskolintojo	atsiskolintųjų	atsiskolintosios	atsiskolintųjų	-	-
naud.	atsiskolintajam	atsiskolintiesiems	atsiskolintajai	atsiskolintosioms	-	-
gal.	atsiskolintąjį	atsiskolintuosius	atsiskolintąją	atsiskolintąsias	-	-
įnag.	atsiskolintuoju	atsiskolintaisiais	atsiskolintąja	atsiskolintosiomis	-	-
viet.	atsiskolintajame	atsiskolintuosiuose	atsiskolintojoje	atsiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiskolintas, mot. g. atsiskolinta.
• Skiemenys: at-si-sko-lin-tuo-ju

atsiskolintuoju

1. tas, kurį atsiskolino

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---