atsiskolintinuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiskolintinuoju (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiskolintinas, mot. g. atsiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolintinas	atsiskolintini	atsiskolintina	atsiskolintinos	atsiskolintina	-
kilm.	atsiskolintino	atsiskolintinų	atsiskolintinos	atsiskolintinų	-	-
naud.	atsiskolintinam	atsiskolintiniems	atsiskolintinai	atsiskolintinoms	-	-
gal.	atsiskolintiną	atsiskolintinus	atsiskolintiną	atsiskolintinas	-	-
įnag.	atsiskolintinu	atsiskolintinais	atsiskolintina	atsiskolintinomis	-	-
viet.	atsiskolintiname	atsiskolintinuose	atsiskolintinoje	atsiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolintinasis	atsiskolintinieji	atsiskolintinoji	atsiskolintinosios	-	-
kilm.	atsiskolintinojo	atsiskolintinųjų	atsiskolintinosios	atsiskolintinųjų	-	-
naud.	atsiskolintinajam	atsiskolintiniesiems	atsiskolintinajai	atsiskolintinosioms	-	-
gal.	atsiskolintinąjį	atsiskolintinuosius	atsiskolintinąją	atsiskolintinąsias	-	-
įnag.	atsiskolintinuoju	atsiskolintinaisiais	atsiskolintinąja	atsiskolintinosiomis	-	-
viet.	atsiskolintinajame	atsiskolintinuosiuose	atsiskolintinojoje	atsiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiskolintinas, mot. g. atsiskolintina.
• Skiemenys: at-si-sko-lin-ti-nuo-ju

atsiskolintinuoju

1. tas, dėl kurio reikia atsiskolinti

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---