atsiskolinsimasis

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiskolinsimasis (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiskolinsimas, mot. g. atsiskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinsimas	atsiskolinsimi	atsiskolinsima	atsiskolinsimos	atsiskolinsima	-
kilm.	atsiskolinsimo	atsiskolinsimų	atsiskolinsimos	atsiskolinsimų	-	-
naud.	atsiskolinsimam	atsiskolinsimiems	atsiskolinsimai	atsiskolinsimoms	-	-
gal.	atsiskolinsimą	atsiskolinsimus	atsiskolinsimą	atsiskolinsimas	-	-
įnag.	atsiskolinsimu	atsiskolinsimais	atsiskolinsima	atsiskolinsimomis	-	-
viet.	atsiskolinsimame	atsiskolinsimuose	atsiskolinsimoje	atsiskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinsimasis	atsiskolinsimieji	atsiskolinsimoji	atsiskolinsimosios	-	-
kilm.	atsiskolinsimojo	atsiskolinsimųjų	atsiskolinsimosios	atsiskolinsimųjų	-	-
naud.	atsiskolinsimajam	atsiskolinsimiesiems	atsiskolinsimajai	atsiskolinsimosioms	-	-
gal.	atsiskolinsimąjį	atsiskolinsimuosius	atsiskolinsimąją	atsiskolinsimąsias	-	-
įnag.	atsiskolinsimuoju	atsiskolinsimaisiais	atsiskolinsimąja	atsiskolinsimosiomis	-	-
viet.	atsiskolinsimajame	atsiskolinsimuosiuose	atsiskolinsimojoje	atsiskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiskolinsimas, mot. g. atsiskolinsima.
• Skiemenys: at-si-sko-lin-si-ma-sis

atsiskolinsimasis

1. tas, kurį atsiskolins

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---