atsiskolinančio

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiskolinančio (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiskolinantis, mot. g. atsiskolinanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinąs, atsiskolinantis	atsiskoliną, atsiskolinantys	atsiskolinanti	atsiskolinančios	-	atsiskoliną
kilm.	atsiskolinančio	atsiskolinančių	atsiskolinančios	atsiskolinančių	-	-
naud.	atsiskolinančiam	atsiskolinantiems, atsiskolinantiem	atsiskolinančiai	atsiskolinančioms, atsiskolinančiom	-	-
gal.	atsiskolinantį	atsiskolinančius	atsiskolinančią	atsiskolinančias	-	-
įnag.	atsiskolinančiu	atsiskolinančiais	atsiskolinančia	atsiskolinančiomis	-	-
viet.	atsiskolinančiame, atsiskolinančiam	atsiskolinančiuose, atsiskolinančiuos	atsiskolinančioje, atsiskolinančioj	atsiskolinančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinantysis	atsiskolinantieji	atsiskolinančioji	atsiskolinančiosios	-	-
kilm.	atsiskolinančiojo	atsiskolinančiųjų	atsiskolinančiosios	atsiskolinančiųjų	-	-
naud.	atsiskolinančiajam	atsiskolinantiesiems	atsiskolinančiajai	atsiskolinančiosioms	-	-
gal.	atsiskolinantįjį	atsiskolinančiuosius	atsiskolinančiąją	atsiskolinančiąsias	-	-
įnag.	atsiskolinančiuoju	atsiskolinančiaisiais	atsiskolinančiąja	atsiskolinančiosiomis	-	-
viet.	atsiskolinančiajame	atsiskolinančiuosiuose	atsiskolinančiojoje	atsiskolinančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiskolinantis, mot. g. atsiskolinanti.
• Skiemenys: at-si-sko-li-nan-čio

atsiskolinančio

1. tas, kuris atsiskolina

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---