atsiskolinamąja

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiskolinamąja (es. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiskolinamas, mot. g. atsiskolinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinamas	atsiskolinami	atsiskolinama	atsiskolinamos	atsiskolinama	-
kilm.	atsiskolinamo	atsiskolinamų	atsiskolinamos	atsiskolinamų	-	-
naud.	atsiskolinamam	atsiskolinamiems	atsiskolinamai	atsiskolinamoms	-	-
gal.	atsiskolinamą	atsiskolinamus	atsiskolinamą	atsiskolinamas	-	-
įnag.	atsiskolinamu	atsiskolinamais	atsiskolinama	atsiskolinamomis	-	-
viet.	atsiskolinamame	atsiskolinamuose	atsiskolinamoje	atsiskolinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiskolinamasis	atsiskolinamieji	atsiskolinamoji	atsiskolinamosios	-	-
kilm.	atsiskolinamojo	atsiskolinamųjų	atsiskolinamosios	atsiskolinamųjų	-	-
naud.	atsiskolinamajam	atsiskolinamiesiems	atsiskolinamajai	atsiskolinamosioms	-	-
gal.	atsiskolinamąjį	atsiskolinamuosius	atsiskolinamąją	atsiskolinamąsias	-	-
įnag.	atsiskolinamuoju	atsiskolinamaisiais	atsiskolinamąja	atsiskolinamosiomis	-	-
viet.	atsiskolinamajame	atsiskolinamuosiuose	atsiskolinamojoje	atsiskolinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiskolinamas, mot. g. atsiskolinama.
• Skiemenys: at-si-sko-li-na-mą-ja

atsiskolinamąja

1. ta, kurią atsiskolina

Etimologija

<= atsiskolinti, atsiskolina, atsiskolino <= at- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---