atsirašytinus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsirašytinus (reik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsirašytinas, mot. g. atsirašytina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsirašytinas	atsirašytini	atsirašytina	atsirašytinos	atsirašytina	-
kilm.	atsirašytino	atsirašytinų	atsirašytinos	atsirašytinų	-	-
naud.	atsirašytinam	atsirašytiniems	atsirašytinai	atsirašytinoms	-	-
gal.	atsirašytiną	atsirašytinus	atsirašytiną	atsirašytinas	-	-
įnag.	atsirašytinu	atsirašytinais	atsirašytina	atsirašytinomis	-	-
viet.	atsirašytiname	atsirašytinuose	atsirašytinoje	atsirašytinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsirašytinasis	atsirašytinieji	atsirašytinoji	atsirašytinosios	-	-
kilm.	atsirašytinojo	atsirašytinųjų	atsirašytinosios	atsirašytinųjų	-	-
naud.	atsirašytinajam	atsirašytiniesiems	atsirašytinajai	atsirašytinosioms	-	-
gal.	atsirašytinąjį	atsirašytinuosius	atsirašytinąją	atsirašytinąsias	-	-
įnag.	atsirašytinuoju	atsirašytinaisiais	atsirašytinąja	atsirašytinosiomis	-	-
viet.	atsirašytinajame	atsirašytinuosiuose	atsirašytinojoje	atsirašytinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsirašytinas, mot. g. atsirašytina.
• Skiemenys: at-si-ra-šy-ti-nus

atsirašytinus

1. tas, dėl kurio reikia atsirašyti

Etimologija

<= atsirašyti, atsirašo, atsirašė <= at- + sangrž. si- + rašyti, rašo, rašė

---