atsimokėsimam

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimokėsimam (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimokėsimas, mot. g. atsimokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėsimas	atsimokėsimi	atsimokėsima	atsimokėsimos	atsimokėsima	-
kilm.	atsimokėsimo	atsimokėsimų	atsimokėsimos	atsimokėsimų	-	-
naud.	atsimokėsimam	atsimokėsimiems	atsimokėsimai	atsimokėsimoms	-	-
gal.	atsimokėsimą	atsimokėsimus	atsimokėsimą	atsimokėsimas	-	-
įnag.	atsimokėsimu	atsimokėsimais	atsimokėsima	atsimokėsimomis	-	-
viet.	atsimokėsimame	atsimokėsimuose	atsimokėsimoje	atsimokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimokėsimasis	atsimokėsimieji	atsimokėsimoji	atsimokėsimosios	-	-
kilm.	atsimokėsimojo	atsimokėsimųjų	atsimokėsimosios	atsimokėsimųjų	-	-
naud.	atsimokėsimajam	atsimokėsimiesiems	atsimokėsimajai	atsimokėsimosioms	-	-
gal.	atsimokėsimąjį	atsimokėsimuosius	atsimokėsimąją	atsimokėsimąsias	-	-
įnag.	atsimokėsimuoju	atsimokėsimaisiais	atsimokėsimąja	atsimokėsimosiomis	-	-
viet.	atsimokėsimajame	atsimokėsimuosiuose	atsimokėsimojoje	atsimokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimokėsimas, mot. g. atsimokėsima.
• Skiemenys: at-si-mo-kė-si-mam

atsimokėsimam

1. tas, kurį atsimokės

Etimologija

<= atsimokėti, atsimoka, atsimokėjo <= at- + sangrž. si- + mokėti, moka, mokėjo

---