atsimiegosimus

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimiegosimus (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimiegosimas, mot. g. atsimiegosima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimiegosimas	atsimiegosimi	atsimiegosima	atsimiegosimos	atsimiegosima	-
kilm.	atsimiegosimo	atsimiegosimų	atsimiegosimos	atsimiegosimų	-	-
naud.	atsimiegosimam	atsimiegosimiems	atsimiegosimai	atsimiegosimoms	-	-
gal.	atsimiegosimą	atsimiegosimus	atsimiegosimą	atsimiegosimas	-	-
įnag.	atsimiegosimu	atsimiegosimais	atsimiegosima	atsimiegosimomis	-	-
viet.	atsimiegosimame	atsimiegosimuose	atsimiegosimoje	atsimiegosimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimiegosimasis	atsimiegosimieji	atsimiegosimoji	atsimiegosimosios	-	-
kilm.	atsimiegosimojo	atsimiegosimųjų	atsimiegosimosios	atsimiegosimųjų	-	-
naud.	atsimiegosimajam	atsimiegosimiesiems	atsimiegosimajai	atsimiegosimosioms	-	-
gal.	atsimiegosimąjį	atsimiegosimuosius	atsimiegosimąją	atsimiegosimąsias	-	-
įnag.	atsimiegosimuoju	atsimiegosimaisiais	atsimiegosimąja	atsimiegosimosiomis	-	-
viet.	atsimiegosimajame	atsimiegosimuosiuose	atsimiegosimojoje	atsimiegosimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimiegosimas, mot. g. atsimiegosima.
• Skiemenys: at-si-mie-go-si-mus

atsimiegosimus

1. tas, kurį atsimiegos

Etimologija

<= atsimiegoti, atsimiega, atsimiegojo <= at- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---