atsimiegančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsimiegančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsimiegantis, mot. g. atsimieganti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimiegąs, atsimiegantis	atsimiegą, atsimiegantys	atsimieganti	atsimiegančios	-	atsimiegą
kilm.	atsimiegančio	atsimiegančių	atsimiegančios	atsimiegančių	-	-
naud.	atsimiegančiam	atsimiegantiems, atsimiegantiem	atsimiegančiai	atsimiegančioms, atsimiegančiom	-	-
gal.	atsimiegantį	atsimiegančius	atsimiegančią	atsimiegančias	-	-
įnag.	atsimiegančiu	atsimiegančiais	atsimiegančia	atsimiegančiomis	-	-
viet.	atsimiegančiame, atsimiegančiam	atsimiegančiuose, atsimiegančiuos	atsimiegančioje, atsimiegančioj	atsimiegančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimiegantysis	atsimiegantieji	atsimiegančioji	atsimiegančiosios	-	-
kilm.	atsimiegančiojo	atsimiegančiųjų	atsimiegančiosios	atsimiegančiųjų	-	-
naud.	atsimiegančiajam	atsimiegantiesiems	atsimiegančiajai	atsimiegančiosioms	-	-
gal.	atsimiegantįjį	atsimiegančiuosius	atsimiegančiąją	atsimiegančiąsias	-	-
įnag.	atsimiegančiuoju	atsimiegančiaisiais	atsimiegančiąja	atsimiegančiosiomis	-	-
viet.	atsimiegančiajame	atsimiegančiuosiuose	atsimiegančiojoje	atsimiegančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsimiegantis, mot. g. atsimieganti.
• Skiemenys: at-si-mie-gan-čiu

atsimiegančiu

1. tas, kuris atsimiega

Etimologija

<= atsimiegoti, atsimiega, atsimiegojo <= at- + sangrž. si- + miegoti, miega, miegojo

---