atsimąstytojais

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsimąstytojais (dkt., vyr. g., dgs. įnag.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytojas	atsimąstytojai
kilm.	atsimąstytojo	atsimąstytojų
naud.	atsimąstytojui	atsimąstytojams
gal.	atsimąstytoją	atsimąstytojus
įnag.	atsimąstytoju	atsimąstytojais
viet.	atsimąstytojuje	atsimąstytojuose
šauksm.	atsimąstytojau	atsimąstytojai

• Skiemenys: at-si-mąs-ty-to-jais
• žr. pagr. f. atsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsimąstytoja.

atsimąstytojais

1. tas, kuris atsimąsto

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---