atsimąstytojų

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atsimąstytojų (dkt., vyr. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsimąstytojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytojas	atsimąstytojai
kilm.	atsimąstytojo	atsimąstytojų
naud.	atsimąstytojui	atsimąstytojams
gal.	atsimąstytoją	atsimąstytojus
įnag.	atsimąstytoju	atsimąstytojais
viet.	atsimąstytojuje	atsimąstytojuose
šauksm.	atsimąstytojau	atsimąstytojai

• Skiemenys: at-si-mąs-ty-to-jų
• žr. pagr. f. atsimąstytojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atsimąstytoja.

atsimąstytojų

1. tas, kuris atsimąsto

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---

Daiktavardis

atsimąstytojų (dkt., mot. g., dgs. kilm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atsimąstytoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsimąstytoja	atsimąstytojos
kilm.	atsimąstytojos	atsimąstytojų
naud.	atsimąstytojai	atsimąstytojoms
gal.	atsimąstytoją	atsimąstytojas
įnag.	atsimąstytoja	atsimąstytojomis
viet.	atsimąstytojoje	atsimąstytojose
šauksm.	atsimąstytoja	atsimąstytojos

• Skiemenys: at-si-mąs-ty-to-jų
• žr. pagr. f. atsimąstytoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. atsimąstytojas.

atsimąstytojų

1. ta, kuri atsimąsto

Etimologija

<= atsimąstyti, atsimąsto, atsimąstė <= at- + sangrž. si- + mąstyti, mąsto, mąstė

---