atsiginčijusiuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atsiginčijusiuoju (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atsiginčijęs, mot. g. atsiginčijusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčijęs	atsiginčiję	atsiginčijusi, atsiginčijus	atsiginčijusios	-	atsiginčiję
kilm.	atsiginčijusio	atsiginčijusių	atsiginčijusios	atsiginčijusių	-	-
naud.	atsiginčijusiam	atsiginčijusiems	atsiginčijusiai	atsiginčijusioms	-	-
gal.	atsiginčijusį	atsiginčijusius	atsiginčijusią	atsiginčijusias	-	-
įnag.	atsiginčijusiu	atsiginčijusiais	atsiginčijusia	atsiginčijusiomis	-	-
viet.	atsiginčijusiame	atsiginčijusiuose	atsiginčijusioje	atsiginčijusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atsiginčijusysis	atsiginčijusieji	atsiginčijusioji	atsiginčijusiosios	-	-
kilm.	atsiginčijusiojo	atsiginčijusiųjų	atsiginčijusiosios	atsiginčijusiųjų	-	-
naud.	atsiginčijusiajam	atsiginčijusiesiems	atsiginčijusiajai	atsiginčijusiosioms	-	-
gal.	atsiginčijusįjį	atsiginčijusiuosius	atsiginčijusiąją	atsiginčijusiąsias	-	-
įnag.	atsiginčijusiuoju	atsiginčijusiaisiais	atsiginčijusiąja	atsiginčijusiosiomis	-	-
viet.	atsiginčijusiajame	atsiginčijusiuosiuose	atsiginčijusiojoje	atsiginčijusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atsiginčijęs, mot. g. atsiginčijusi.
• Skiemenys: at-si-gin-či-ju-siuo-ju

atsiginčijusiuoju

1. tas, kuris atsiginčijo

Etimologija

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

---