atsiginčijus

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.

 Lietuvių kalba[taisyti]

Dalyvis[taisyti]

atsiginčijus

  1. ta, kuri atsiginčijo

Etimologija[taisyti]

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai[taisyti]

Vertimai[taisyti]



Padalyvis[taisyti]

atsiginčijus

  1. susijęs su veiksmu atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo

Etimologija[taisyti]

<= atsiginčyti, atsiginčija, atsiginčijo <= at- + sangrž. si- + ginčyti, ginčija, ginčijo


Antonimai[taisyti]

Vertimai[taisyti]