atmokamu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmokamu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmokamas, mot. g. atmokama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokamas	atmokami	atmokama	atmokamos	atmokama	-
kilm.	atmokamo	atmokamų	atmokamos	atmokamų	-	-
naud.	atmokamam	atmokamiems	atmokamai	atmokamoms	-	-
gal.	atmokamą	atmokamus	atmokamą	atmokamas	-	-
įnag.	atmokamu	atmokamais	atmokama	atmokamomis	-	-
viet.	atmokamame	atmokamuose	atmokamoje	atmokamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokamasis	atmokamieji	atmokamoji	atmokamosios	-	-
kilm.	atmokamojo	atmokamųjų	atmokamosios	atmokamųjų	-	-
naud.	atmokamajam	atmokamiesiems	atmokamajai	atmokamosioms	-	-
gal.	atmokamąjį	atmokamuosius	atmokamąją	atmokamąsias	-	-
įnag.	atmokamuoju	atmokamaisiais	atmokamąja	atmokamosiomis	-	-
viet.	atmokamajame	atmokamuosiuose	atmokamojoje	atmokamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmokamas, mot. g. atmokama.
• Skiemenys: at-mo-ka-mu

atmokamu

1. tas, kurį atmoka

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---