atmokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

atmokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: atmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėtojas	atmokėtojai
kilm.	atmokėtojo	atmokėtojų
naud.	atmokėtojui	atmokėtojams
gal.	atmokėtoją	atmokėtojus
įnag.	atmokėtoju	atmokėtojais
viet.	atmokėtojuje	atmokėtojuose
šauksm.	atmokėtojau	atmokėtojai

• Skiemenys: at-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. atmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. atmokėtoja.

atmokėtojau

1. tas, kuris atmoka

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---