atmokėsimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmokėsimu (būs. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmokėsimas, mot. g. atmokėsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėsimas	atmokėsimi	atmokėsima	atmokėsimos	atmokėsima	-
kilm.	atmokėsimo	atmokėsimų	atmokėsimos	atmokėsimų	-	-
naud.	atmokėsimam	atmokėsimiems	atmokėsimai	atmokėsimoms	-	-
gal.	atmokėsimą	atmokėsimus	atmokėsimą	atmokėsimas	-	-
įnag.	atmokėsimu	atmokėsimais	atmokėsima	atmokėsimomis	-	-
viet.	atmokėsimame	atmokėsimuose	atmokėsimoje	atmokėsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėsimasis	atmokėsimieji	atmokėsimoji	atmokėsimosios	-	-
kilm.	atmokėsimojo	atmokėsimųjų	atmokėsimosios	atmokėsimųjų	-	-
naud.	atmokėsimajam	atmokėsimiesiems	atmokėsimajai	atmokėsimosioms	-	-
gal.	atmokėsimąjį	atmokėsimuosius	atmokėsimąją	atmokėsimąsias	-	-
įnag.	atmokėsimuoju	atmokėsimaisiais	atmokėsimąja	atmokėsimosiomis	-	-
viet.	atmokėsimajame	atmokėsimuosiuose	atmokėsimojoje	atmokėsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmokėsimas, mot. g. atmokėsima.
• Skiemenys: at-mo-kė-si-mu

atmokėsimu

1. tas, kurį atmokės

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---