atmokėsiančiai

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atmokėsiančiai (būs. l. veik. dlv., mot. g. vns. naud.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atmokėsiantis, mot. g. atmokėsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėsiąs, atmokėsiantis	atmokėsią, atmokėsiantys	atmokėsianti	atmokėsiančios	-	atmokėsią
kilm.	atmokėsiančio	atmokėsiančių	atmokėsiančios	atmokėsiančių	-	-
naud.	atmokėsiančiam	atmokėsiantiems, atmokėsiantiem	atmokėsiančiai	atmokėsiančioms, atmokėsiančiom	-	-
gal.	atmokėsiantį	atmokėsiančius	atmokėsiančią	atmokėsiančias	-	-
įnag.	atmokėsiančiu	atmokėsiančiais	atmokėsiančia	atmokėsiančiomis	-	-
viet.	atmokėsiančiame, atmokėsiančiam	atmokėsiančiuose, atmokėsiančiuos	atmokėsiančioje, atmokėsiančioj	atmokėsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atmokėsiantysis	atmokėsiantieji	atmokėsiančioji	atmokėsiančiosios	-	-
kilm.	atmokėsiančiojo	atmokėsiančiųjų	atmokėsiančiosios	atmokėsiančiųjų	-	-
naud.	atmokėsiančiajam	atmokėsiantiesiems	atmokėsiančiajai	atmokėsiančiosioms	-	-
gal.	atmokėsiantįjį	atmokėsiančiuosius	atmokėsiančiąją	atmokėsiančiąsias	-	-
įnag.	atmokėsiančiuoju	atmokėsiančiaisiais	atmokėsiančiąja	atmokėsiančiosiomis	-	-
viet.	atmokėsiančiajame	atmokėsiančiuosiuose	atmokėsiančiojoje	atmokėsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atmokėsiantis, mot. g. atmokėsianti.
• Skiemenys: at-mo-kė-sian-čiai

atmokėsiančiai

1. ta, kuri atmokės

Etimologija

<= atmokėti, atmoka, atmokėjo <= at- + mokėti, moka, mokėjo

---