atidirbusiųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atidirbusiųjų (būt. k. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atidirbęs, mot. g. atidirbusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atidirbęs	atidirbę	atidirbusi, atidirbus	atidirbusios	-	atidirbę
kilm.	atidirbusio	atidirbusių	atidirbusios	atidirbusių	-	-
naud.	atidirbusiam	atidirbusiems	atidirbusiai	atidirbusioms	-	-
gal.	atidirbusį	atidirbusius	atidirbusią	atidirbusias	-	-
įnag.	atidirbusiu	atidirbusiais	atidirbusia	atidirbusiomis	-	-
viet.	atidirbusiame	atidirbusiuose	atidirbusioje	atidirbusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atidirbusysis	atidirbusieji	atidirbusioji	atidirbusiosios	-	-
kilm.	atidirbusiojo	atidirbusiųjų	atidirbusiosios	atidirbusiųjų	-	-
naud.	atidirbusiajam	atidirbusiesiems	atidirbusiajai	atidirbusiosioms	-	-
gal.	atidirbusįjį	atidirbusiuosius	atidirbusiąją	atidirbusiąsias	-	-
įnag.	atidirbusiuoju	atidirbusiaisiais	atidirbusiąja	atidirbusiosiomis	-	-
viet.	atidirbusiajame	atidirbusiuosiuose	atidirbusiojoje	atidirbusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atidirbęs, mot. g. atidirbusi.
• Skiemenys: a-ti-dir-bu-sių-jų

atidirbusiųjų

1. tas, kuris atidirbo

Etimologija

<= atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---