atidirbą

 Lietuvių kalba

Dalyvis

atidirbą (es. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. vard., bev. g. dgs. vard.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. atidirbantis, mot. g. atidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atidirbąs, atidirbantis	atidirbą, atidirbantys	atidirbanti	atidirbančios	-	atidirbą
kilm.	atidirbančio	atidirbančių	atidirbančios	atidirbančių	-	-
naud.	atidirbančiam	atidirbantiems, atidirbantiem	atidirbančiai	atidirbančioms, atidirbančiom	-	-
gal.	atidirbantį	atidirbančius	atidirbančią	atidirbančias	-	-
įnag.	atidirbančiu	atidirbančiais	atidirbančia	atidirbančiomis	-	-
viet.	atidirbančiame, atidirbančiam	atidirbančiuose, atidirbančiuos	atidirbančioje, atidirbančioj	atidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	atidirbantysis	atidirbantieji	atidirbančioji	atidirbančiosios	-	-
kilm.	atidirbančiojo	atidirbančiųjų	atidirbančiosios	atidirbančiųjų	-	-
naud.	atidirbančiajam	atidirbantiesiems	atidirbančiajai	atidirbančiosioms	-	-
gal.	atidirbantįjį	atidirbančiuosius	atidirbančiąją	atidirbančiąsias	-	-
įnag.	atidirbančiuoju	atidirbančiaisiais	atidirbančiąja	atidirbančiosiomis	-	-
viet.	atidirbančiajame	atidirbančiuosiuose	atidirbančiojoje	atidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. atidirbantis, mot. g. atidirbanti.
• Skiemenys: a-ti-dir-bą

atidirbą

1. tas, kuris atidirba

Etimologija

<= atidirbti, atidirba, atidirbo <= ati- + dirbti, dirba, dirbo

---