apskolintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apskolintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apskolintas, mot. g. apskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolintas	apskolinti	apskolinta	apskolintos	apskolinta	-
kilm.	apskolinto	apskolintų	apskolintos	apskolintų	-	-
naud.	apskolintam	apskolintiems	apskolintai	apskolintoms	-	-
gal.	apskolintą	apskolintus	apskolintą	apskolintas	-	-
įnag.	apskolintu	apskolintais	apskolinta	apskolintomis	-	-
viet.	apskolintame	apskolintuose	apskolintoje	apskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolintasis	apskolintieji	apskolintoji	apskolintosios	-	-
kilm.	apskolintojo	apskolintųjų	apskolintosios	apskolintųjų	-	-
naud.	apskolintajam	apskolintiesiems	apskolintajai	apskolintosioms	-	-
gal.	apskolintąjį	apskolintuosius	apskolintąją	apskolintąsias	-	-
įnag.	apskolintuoju	apskolintaisiais	apskolintąja	apskolintosiomis	-	-
viet.	apskolintajame	apskolintuosiuose	apskolintojoje	apskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apskolintas, mot. g. apskolinta.
• Skiemenys: ap-sko-lin-tu

apskolintu (ret.)

1. tas, kurį apskolino

Etimologija

<= apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---