apskolintinu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apskolintinu (reik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apskolintinas, mot. g. apskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolintinas	apskolintini	apskolintina	apskolintinos	apskolintina	-
kilm.	apskolintino	apskolintinų	apskolintinos	apskolintinų	-	-
naud.	apskolintinam	apskolintiniems	apskolintinai	apskolintinoms	-	-
gal.	apskolintiną	apskolintinus	apskolintiną	apskolintinas	-	-
įnag.	apskolintinu	apskolintinais	apskolintina	apskolintinomis	-	-
viet.	apskolintiname	apskolintinuose	apskolintinoje	apskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolintinasis	apskolintinieji	apskolintinoji	apskolintinosios	-	-
kilm.	apskolintinojo	apskolintinųjų	apskolintinosios	apskolintinųjų	-	-
naud.	apskolintinajam	apskolintiniesiems	apskolintinajai	apskolintinosioms	-	-
gal.	apskolintinąjį	apskolintinuosius	apskolintinąją	apskolintinąsias	-	-
įnag.	apskolintinuoju	apskolintinaisiais	apskolintinąja	apskolintinosiomis	-	-
viet.	apskolintinajame	apskolintinuosiuose	apskolintinojoje	apskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apskolintinas, mot. g. apskolintina.
• Skiemenys: ap-sko-lin-ti-nu

apskolintinu (ret.)

1. tas, dėl kurio reikia apskolinti

Etimologija

<= apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---