apskolinsimuoju

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apskolinsimuoju (būs. l. neveik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apskolinsimas, mot. g. apskolinsima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolinsimas	apskolinsimi	apskolinsima	apskolinsimos	apskolinsima	-
kilm.	apskolinsimo	apskolinsimų	apskolinsimos	apskolinsimų	-	-
naud.	apskolinsimam	apskolinsimiems	apskolinsimai	apskolinsimoms	-	-
gal.	apskolinsimą	apskolinsimus	apskolinsimą	apskolinsimas	-	-
įnag.	apskolinsimu	apskolinsimais	apskolinsima	apskolinsimomis	-	-
viet.	apskolinsimame	apskolinsimuose	apskolinsimoje	apskolinsimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apskolinsimasis	apskolinsimieji	apskolinsimoji	apskolinsimosios	-	-
kilm.	apskolinsimojo	apskolinsimųjų	apskolinsimosios	apskolinsimųjų	-	-
naud.	apskolinsimajam	apskolinsimiesiems	apskolinsimajai	apskolinsimosioms	-	-
gal.	apskolinsimąjį	apskolinsimuosius	apskolinsimąją	apskolinsimąsias	-	-
įnag.	apskolinsimuoju	apskolinsimaisiais	apskolinsimąja	apskolinsimosiomis	-	-
viet.	apskolinsimajame	apskolinsimuosiuose	apskolinsimojoje	apskolinsimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apskolinsimas, mot. g. apskolinsima.
• Skiemenys: ap-sko-lin-si-muo-ju

apskolinsimuoju (ret.)

1. tas, kurį apskolins

Etimologija

<= apskolinti, apskolina, apskolino <= ap- + skolinti, skolina, skolino

---