apsivoktojoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivoktojoje (būt. l. neveik. dlv., įvard. f. mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivoktas, mot. g. apsivokta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivoktas	apsivokti	apsivokta	apsivoktos	apsivokta	-
kilm.	apsivokto	apsivoktų	apsivoktos	apsivoktų	-	-
naud.	apsivoktam	apsivoktiems	apsivoktai	apsivoktoms	-	-
gal.	apsivoktą	apsivoktus	apsivoktą	apsivoktas	-	-
įnag.	apsivoktu	apsivoktais	apsivokta	apsivoktomis	-	-
viet.	apsivoktame	apsivoktuose	apsivoktoje	apsivoktose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivoktasis	apsivoktieji	apsivoktoji	apsivoktosios	-	-
kilm.	apsivoktojo	apsivoktųjų	apsivoktosios	apsivoktųjų	-	-
naud.	apsivoktajam	apsivoktiesiems	apsivoktajai	apsivoktosioms	-	-
gal.	apsivoktąjį	apsivoktuosius	apsivoktąją	apsivoktąsias	-	-
įnag.	apsivoktuoju	apsivoktaisiais	apsivoktąja	apsivoktosiomis	-	-
viet.	apsivoktajame	apsivoktuosiuose	apsivoktojoje	apsivoktosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivoktas, mot. g. apsivokta.
• Skiemenys: ap-si-vok-to-jo-je

apsivoktojoje

1. ta, kurią apsivokė

Etimologija

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---