apsivoktinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsivoktinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsivoktinas, mot. g. apsivoktina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivoktinas	apsivoktini	apsivoktina	apsivoktinos	apsivoktina	-
kilm.	apsivoktino	apsivoktinų	apsivoktinos	apsivoktinų	-	-
naud.	apsivoktinam	apsivoktiniems	apsivoktinai	apsivoktinoms	-	-
gal.	apsivoktiną	apsivoktinus	apsivoktiną	apsivoktinas	-	-
įnag.	apsivoktinu	apsivoktinais	apsivoktina	apsivoktinomis	-	-
viet.	apsivoktiname	apsivoktinuose	apsivoktinoje	apsivoktinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsivoktinasis	apsivoktinieji	apsivoktinoji	apsivoktinosios	-	-
kilm.	apsivoktinojo	apsivoktinųjų	apsivoktinosios	apsivoktinųjų	-	-
naud.	apsivoktinajam	apsivoktiniesiems	apsivoktinajai	apsivoktinosioms	-	-
gal.	apsivoktinąjį	apsivoktinuosius	apsivoktinąją	apsivoktinąsias	-	-
įnag.	apsivoktinuoju	apsivoktinaisiais	apsivoktinąja	apsivoktinosiomis	-	-
viet.	apsivoktinajame	apsivoktinuosiuose	apsivoktinojoje	apsivoktinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsivoktinas, mot. g. apsivoktina.
• Skiemenys: ap-si-vok-ti-nų

apsivoktinų

1. tas, dėl kurio reikia apsivokti

Etimologija

<= apsivokti, apsivokia, apsivokė <= ap- + sangrž. si- + vokti, vokia, vokė

---