apsiskolintu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsiskolintu (būt. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsiskolintas, mot. g. apsiskolinta
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsiskolintas	apsiskolinti	apsiskolinta	apsiskolintos	apsiskolinta	-
kilm.	apsiskolinto	apsiskolintų	apsiskolintos	apsiskolintų	-	-
naud.	apsiskolintam	apsiskolintiems	apsiskolintai	apsiskolintoms	-	-
gal.	apsiskolintą	apsiskolintus	apsiskolintą	apsiskolintas	-	-
įnag.	apsiskolintu	apsiskolintais	apsiskolinta	apsiskolintomis	-	-
viet.	apsiskolintame	apsiskolintuose	apsiskolintoje	apsiskolintose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsiskolintasis	apsiskolintieji	apsiskolintoji	apsiskolintosios	-	-
kilm.	apsiskolintojo	apsiskolintųjų	apsiskolintosios	apsiskolintųjų	-	-
naud.	apsiskolintajam	apsiskolintiesiems	apsiskolintajai	apsiskolintosioms	-	-
gal.	apsiskolintąjį	apsiskolintuosius	apsiskolintąją	apsiskolintąsias	-	-
įnag.	apsiskolintuoju	apsiskolintaisiais	apsiskolintąja	apsiskolintosiomis	-	-
viet.	apsiskolintajame	apsiskolintuosiuose	apsiskolintojoje	apsiskolintosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsiskolintas, mot. g. apsiskolinta.
• Skiemenys: ap-si-sko-lin-tu

apsiskolintu

1. tas, kurį apsiskolino

Etimologija

<= apsiskolinti, apsiskolina, apsiskolino <= ap- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---