apsiskolintinųjų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsiskolintinųjų (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. dgs. kilm., įvard. f. mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsiskolintinas, mot. g. apsiskolintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsiskolintinas	apsiskolintini	apsiskolintina	apsiskolintinos	apsiskolintina	-
kilm.	apsiskolintino	apsiskolintinų	apsiskolintinos	apsiskolintinų	-	-
naud.	apsiskolintinam	apsiskolintiniems	apsiskolintinai	apsiskolintinoms	-	-
gal.	apsiskolintiną	apsiskolintinus	apsiskolintiną	apsiskolintinas	-	-
įnag.	apsiskolintinu	apsiskolintinais	apsiskolintina	apsiskolintinomis	-	-
viet.	apsiskolintiname	apsiskolintinuose	apsiskolintinoje	apsiskolintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsiskolintinasis	apsiskolintinieji	apsiskolintinoji	apsiskolintinosios	-	-
kilm.	apsiskolintinojo	apsiskolintinųjų	apsiskolintinosios	apsiskolintinųjų	-	-
naud.	apsiskolintinajam	apsiskolintiniesiems	apsiskolintinajai	apsiskolintinosioms	-	-
gal.	apsiskolintinąjį	apsiskolintinuosius	apsiskolintinąją	apsiskolintinąsias	-	-
įnag.	apsiskolintinuoju	apsiskolintinaisiais	apsiskolintinąja	apsiskolintinosiomis	-	-
viet.	apsiskolintinajame	apsiskolintinuosiuose	apsiskolintinojoje	apsiskolintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsiskolintinas, mot. g. apsiskolintina.
• Skiemenys: ap-si-sko-lin-ti-nų-jų

apsiskolintinųjų

1. tas, dėl kurio reikia apsiskolinti

Etimologija

<= apsiskolinti, apsiskolina, apsiskolino <= ap- + sangrž. si- + skolinti, skolina, skolino

---