apsigirdimu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigirdimu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdimas, mot. g. apsigirdima
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdimas	apsigirdimi	apsigirdima	apsigirdimos	apsigirdima	-
kilm.	apsigirdimo	apsigirdimų	apsigirdimos	apsigirdimų	-	-
naud.	apsigirdimam	apsigirdimiems	apsigirdimai	apsigirdimoms	-	-
gal.	apsigirdimą	apsigirdimus	apsigirdimą	apsigirdimas	-	-
įnag.	apsigirdimu	apsigirdimais	apsigirdima	apsigirdimomis	-	-
viet.	apsigirdimame	apsigirdimuose	apsigirdimoje	apsigirdimose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdimasis	apsigirdimieji	apsigirdimoji	apsigirdimosios	-	-
kilm.	apsigirdimojo	apsigirdimųjų	apsigirdimosios	apsigirdimųjų	-	-
naud.	apsigirdimajam	apsigirdimiesiems	apsigirdimajai	apsigirdimosioms	-	-
gal.	apsigirdimąjį	apsigirdimuosius	apsigirdimąją	apsigirdimąsias	-	-
įnag.	apsigirdimuoju	apsigirdimaisiais	apsigirdimąja	apsigirdimosiomis	-	-
viet.	apsigirdimajame	apsigirdimuosiuose	apsigirdimojoje	apsigirdimosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigirdimas, mot. g. apsigirdima.
• Skiemenys: ap-si-gir-di-mu

apsigirdimu

1. tas, kurį apsigirdi

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---