apsigirdėtinų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigirdėtinų (reik. dlv., vyr. g. dgs. kilm., mot. g. dgs. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdėtinas, mot. g. apsigirdėtina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėtinas	apsigirdėtini	apsigirdėtina	apsigirdėtinos	apsigirdėtina	-
kilm.	apsigirdėtino	apsigirdėtinų	apsigirdėtinos	apsigirdėtinų	-	-
naud.	apsigirdėtinam	apsigirdėtiniems	apsigirdėtinai	apsigirdėtinoms	-	-
gal.	apsigirdėtiną	apsigirdėtinus	apsigirdėtiną	apsigirdėtinas	-	-
įnag.	apsigirdėtinu	apsigirdėtinais	apsigirdėtina	apsigirdėtinomis	-	-
viet.	apsigirdėtiname	apsigirdėtinuose	apsigirdėtinoje	apsigirdėtinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėtinasis	apsigirdėtinieji	apsigirdėtinoji	apsigirdėtinosios	-	-
kilm.	apsigirdėtinojo	apsigirdėtinųjų	apsigirdėtinosios	apsigirdėtinųjų	-	-
naud.	apsigirdėtinajam	apsigirdėtiniesiems	apsigirdėtinajai	apsigirdėtinosioms	-	-
gal.	apsigirdėtinąjį	apsigirdėtinuosius	apsigirdėtinąją	apsigirdėtinąsias	-	-
įnag.	apsigirdėtinuoju	apsigirdėtinaisiais	apsigirdėtinąja	apsigirdėtinosiomis	-	-
viet.	apsigirdėtinajame	apsigirdėtinuosiuose	apsigirdėtinojoje	apsigirdėtinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigirdėtinas, mot. g. apsigirdėtina.
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-ti-nų

apsigirdėtinų

1. tas, dėl kurio reikia apsigirdėti

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---