apsigirdėjusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigirdėjusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdėjęs, mot. g. apsigirdėjusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėjęs	apsigirdėję	apsigirdėjusi, apsigirdėjus	apsigirdėjusios	-	apsigirdėję
kilm.	apsigirdėjusio	apsigirdėjusių	apsigirdėjusios	apsigirdėjusių	-	-
naud.	apsigirdėjusiam	apsigirdėjusiems	apsigirdėjusiai	apsigirdėjusioms	-	-
gal.	apsigirdėjusį	apsigirdėjusius	apsigirdėjusią	apsigirdėjusias	-	-
įnag.	apsigirdėjusiu	apsigirdėjusiais	apsigirdėjusia	apsigirdėjusiomis	-	-
viet.	apsigirdėjusiame	apsigirdėjusiuose	apsigirdėjusioje	apsigirdėjusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėjusysis	apsigirdėjusieji	apsigirdėjusioji	apsigirdėjusiosios	-	-
kilm.	apsigirdėjusiojo	apsigirdėjusiųjų	apsigirdėjusiosios	apsigirdėjusiųjų	-	-
naud.	apsigirdėjusiajam	apsigirdėjusiesiems	apsigirdėjusiajai	apsigirdėjusiosioms	-	-
gal.	apsigirdėjusįjį	apsigirdėjusiuosius	apsigirdėjusiąją	apsigirdėjusiąsias	-	-
įnag.	apsigirdėjusiuoju	apsigirdėjusiaisiais	apsigirdėjusiąja	apsigirdėjusiosiomis	-	-
viet.	apsigirdėjusiajame	apsigirdėjusiuosiuose	apsigirdėjusiojoje	apsigirdėjusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigirdėjęs, mot. g. apsigirdėjusi.
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-ju-sius

apsigirdėjusius

1. tas, kuris apsigirdėjo

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---