apsigirdėdavusiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apsigirdėdavusiu (būt. d. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apsigirdėdavęs, mot. g. apsigirdėdavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėdavęs	apsigirdėdavę	apsigirdėdavusi, apsigirdėdavus	apsigirdėdavusios	-	apsigirdėdavę
kilm.	apsigirdėdavusio	apsigirdėdavusių	apsigirdėdavusios	apsigirdėdavusių	-	-
naud.	apsigirdėdavusiam	apsigirdėdavusiems	apsigirdėdavusiai	apsigirdėdavusioms	-	-
gal.	apsigirdėdavusį	apsigirdėdavusius	apsigirdėdavusią	apsigirdėdavusias	-	-
įnag.	apsigirdėdavusiu	apsigirdėdavusiais	apsigirdėdavusia	apsigirdėdavusiomis	-	-
viet.	apsigirdėdavusiame	apsigirdėdavusiuose	apsigirdėdavusioje	apsigirdėdavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apsigirdėdavusysis	apsigirdėdavusieji	apsigirdėdavusioji	apsigirdėdavusiosios	-	-
kilm.	apsigirdėdavusiojo	apsigirdėdavusiųjų	apsigirdėdavusiosios	apsigirdėdavusiųjų	-	-
naud.	apsigirdėdavusiajam	apsigirdėdavusiesiems	apsigirdėdavusiajai	apsigirdėdavusiosioms	-	-
gal.	apsigirdėdavusįjį	apsigirdėdavusiuosius	apsigirdėdavusiąją	apsigirdėdavusiąsias	-	-
įnag.	apsigirdėdavusiuoju	apsigirdėdavusiaisiais	apsigirdėdavusiąja	apsigirdėdavusiosiomis	-	-
viet.	apsigirdėdavusiajame	apsigirdėdavusiuosiuose	apsigirdėdavusiojoje	apsigirdėdavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apsigirdėdavęs, mot. g. apsigirdėdavusi.
• Skiemenys: ap-si-gir-dė-da-vu-siu

apsigirdėdavusiu

1. tas, kuris apsigirdėdavo

Etimologija

<= apsigirdėti, apsigirdi, apsigirdėjo <= ap- + sangrž. si- + girdėti, girdi, girdėjo

---