apraginusius

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apraginusius (būt. k. l. veik. dlv., vyr. g. dgs. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apraginęs, mot. g. apraginusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apraginęs	apraginę	apraginusi, apraginus	apraginusios	-	apraginę
kilm.	apraginusio	apraginusių	apraginusios	apraginusių	-	-
naud.	apraginusiam	apraginusiems	apraginusiai	apraginusioms	-	-
gal.	apraginusį	apraginusius	apraginusią	apraginusias	-	-
įnag.	apraginusiu	apraginusiais	apraginusia	apraginusiomis	-	-
viet.	apraginusiame	apraginusiuose	apraginusioje	apraginusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apraginusysis	apraginusieji	apraginusioji	apraginusiosios	-	-
kilm.	apraginusiojo	apraginusiųjų	apraginusiosios	apraginusiųjų	-	-
naud.	apraginusiajam	apraginusiesiems	apraginusiajai	apraginusiosioms	-	-
gal.	apraginusįjį	apraginusiuosius	apraginusiąją	apraginusiąsias	-	-
įnag.	apraginusiuoju	apraginusiaisiais	apraginusiąja	apraginusiosiomis	-	-
viet.	apraginusiajame	apraginusiuosiuose	apraginusiojoje	apraginusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apraginęs, mot. g. apraginusi.
• Skiemenys: ap-ra-gi-nu-sius

apraginusius (ret.)

1. tas, kuris apragino

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---