apragintojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

apragintojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: apragintojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragintojas	apragintojai
kilm.	apragintojo	apragintojų
naud.	apragintojui	apragintojams
gal.	apragintoją	apragintojus
įnag.	apragintoju	apragintojais
viet.	apragintojuje	apragintojuose
šauksm.	apragintojau	apragintojai

• Skiemenys: ap-ra-gin-to-jau
• žr. pagr. f. apragintojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. apragintoja.

apragintojau (ret.)

1. tas, kuris apragina

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---