apragindavusįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

apragindavusįjį (būt. d. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. apragindavęs, mot. g. apragindavusi
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragindavęs	apragindavę	apragindavusi, apragindavus	apragindavusios	-	apragindavę
kilm.	apragindavusio	apragindavusių	apragindavusios	apragindavusių	-	-
naud.	apragindavusiam	apragindavusiems	apragindavusiai	apragindavusioms	-	-
gal.	apragindavusį	apragindavusius	apragindavusią	apragindavusias	-	-
įnag.	apragindavusiu	apragindavusiais	apragindavusia	apragindavusiomis	-	-
viet.	apragindavusiame	apragindavusiuose	apragindavusioje	apragindavusiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	apragindavusysis	apragindavusieji	apragindavusioji	apragindavusiosios	-	-
kilm.	apragindavusiojo	apragindavusiųjų	apragindavusiosios	apragindavusiųjų	-	-
naud.	apragindavusiajam	apragindavusiesiems	apragindavusiajai	apragindavusiosioms	-	-
gal.	apragindavusįjį	apragindavusiuosius	apragindavusiąją	apragindavusiąsias	-	-
įnag.	apragindavusiuoju	apragindavusiaisiais	apragindavusiąja	apragindavusiosiomis	-	-
viet.	apragindavusiajame	apragindavusiuosiuose	apragindavusiojoje	apragindavusiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. apragindavęs, mot. g. apragindavusi.
• Skiemenys: ap-ra-gin-da-vu-sį-jį

apragindavusįjį (ret.)

1. tas, kuris apragindavo

Etimologija

<= apraginti, apragina, apragino <= ap- + raginti, ragina, ragino

---