antsidirbančiu

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antsidirbančiu (es. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antsidirbantis, mot. g. antsidirbanti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antsidirbąs, antsidirbantis	antsidirbą, antsidirbantys	antsidirbanti	antsidirbančios	-	antsidirbą
kilm.	antsidirbančio	antsidirbančių	antsidirbančios	antsidirbančių	-	-
naud.	antsidirbančiam	antsidirbantiems, antsidirbantiem	antsidirbančiai	antsidirbančioms, antsidirbančiom	-	-
gal.	antsidirbantį	antsidirbančius	antsidirbančią	antsidirbančias	-	-
įnag.	antsidirbančiu	antsidirbančiais	antsidirbančia	antsidirbančiomis	-	-
viet.	antsidirbančiame, antsidirbančiam	antsidirbančiuose, antsidirbančiuos	antsidirbančioje, antsidirbančioj	antsidirbančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antsidirbantysis	antsidirbantieji	antsidirbančioji	antsidirbančiosios	-	-
kilm.	antsidirbančiojo	antsidirbančiųjų	antsidirbančiosios	antsidirbančiųjų	-	-
naud.	antsidirbančiajam	antsidirbantiesiems	antsidirbančiajai	antsidirbančiosioms	-	-
gal.	antsidirbantįjį	antsidirbančiuosius	antsidirbančiąją	antsidirbančiąsias	-	-
įnag.	antsidirbančiuoju	antsidirbančiaisiais	antsidirbančiąja	antsidirbančiosiomis	-	-
viet.	antsidirbančiajame	antsidirbančiuosiuose	antsidirbančiojoje	antsidirbančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antsidirbantis, mot. g. antsidirbanti.
• Skiemenys: ant-si-dir-ban-čiu

antsidirbančiu (tarm.| žem.)

1. tas, kuris antsidirba

Etimologija

<= antsidirbti, antsidirba, antsidirbo <= ant-+ sangrž. si- + dirbti, dirba, dirbo

---