antrašysiančiu

Taip pat žr.: antrašysiančių

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antrašysiančiu (būs. l. veik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antrašysiantis, mot. g. antrašysianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašysiąs, antrašysiantis	antrašysią, antrašysiantys	antrašysianti	antrašysiančios	-	antrašysią
kilm.	antrašysiančio	antrašysiančių	antrašysiančios	antrašysiančių	-	-
naud.	antrašysiančiam	antrašysiantiems, antrašysiantiem	antrašysiančiai	antrašysiančioms, antrašysiančiom	-	-
gal.	antrašysiantį	antrašysiančius	antrašysiančią	antrašysiančias	-	-
įnag.	antrašysiančiu	antrašysiančiais	antrašysiančia	antrašysiančiomis	-	-
viet.	antrašysiančiame, antrašysiančiam	antrašysiančiuose, antrašysiančiuos	antrašysiančioje, antrašysiančioj	antrašysiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašysiantysis	antrašysiantieji	antrašysiančioji	antrašysiančiosios	-	-
kilm.	antrašysiančiojo	antrašysiančiųjų	antrašysiančiosios	antrašysiančiųjų	-	-
naud.	antrašysiančiajam	antrašysiantiesiems	antrašysiančiajai	antrašysiančiosioms	-	-
gal.	antrašysiantįjį	antrašysiančiuosius	antrašysiančiąją	antrašysiančiąsias	-	-
įnag.	antrašysiančiuoju	antrašysiančiaisiais	antrašysiančiąja	antrašysiančiosiomis	-	-
viet.	antrašysiančiajame	antrašysiančiuosiuose	antrašysiančiojoje	antrašysiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antrašysiantis, mot. g. antrašysianti.
• Skiemenys: ant-ra-šy-sian-čiu

antrašysiančiu (sen.)

1. tas, kuris antrašys

Etimologija

<= antrašyti, antrašo, antrašė <= ant- + rašyti, rašo, rašė

---