antrašomu

Taip pat žr.: antrašomų

 Lietuvių kalba

Dalyvis

antrašomu (es. l. neveik. dlv., vyr. g. vns. įnag.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. antrašomas, mot. g. antrašoma
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašomas	antrašomi	antrašoma	antrašomos	antrašoma	-
kilm.	antrašomo	antrašomų	antrašomos	antrašomų	-	-
naud.	antrašomam	antrašomiems	antrašomai	antrašomoms	-	-
gal.	antrašomą	antrašomus	antrašomą	antrašomas	-	-
įnag.	antrašomu	antrašomais	antrašoma	antrašomomis	-	-
viet.	antrašomame	antrašomuose	antrašomoje	antrašomose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antrašomasis	antrašomieji	antrašomoji	antrašomosios	-	-
kilm.	antrašomojo	antrašomųjų	antrašomosios	antrašomųjų	-	-
naud.	antrašomajam	antrašomiesiems	antrašomajai	antrašomosioms	-	-
gal.	antrašomąjį	antrašomuosius	antrašomąją	antrašomąsias	-	-
įnag.	antrašomuoju	antrašomaisiais	antrašomąja	antrašomosiomis	-	-
viet.	antrašomajame	antrašomuosiuose	antrašomojoje	antrašomosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. antrašomas, mot. g. antrašoma.
• Skiemenys: ant-ra-šo-mu

antrašomu (sen.)

1. tas, kurį antrašo

Etimologija

<= antrašyti, antrašo, antrašė <= ant- + rašyti, rašo, rašė

---