antmokėtojau

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

antmokėtojau (dkt., vyr. g., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: antmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtojas	antmokėtojai
kilm.	antmokėtojo	antmokėtojų
naud.	antmokėtojui	antmokėtojams
gal.	antmokėtoją	antmokėtojus
įnag.	antmokėtoju	antmokėtojais
viet.	antmokėtojuje	antmokėtojuose
šauksm.	antmokėtojau	antmokėtojai

• Skiemenys: ant-mo-kė-to-jau
• žr. pagr. f. antmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. antmokėtoja.

antmokėtojau (tarm.| žem.)

1. tas, kuris antmoka

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---