antmokėtoją

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

antmokėtoją (dkt., vyr. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: antmokėtojas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtojas	antmokėtojai
kilm.	antmokėtojo	antmokėtojų
naud.	antmokėtojui	antmokėtojams
gal.	antmokėtoją	antmokėtojus
įnag.	antmokėtoju	antmokėtojais
viet.	antmokėtojuje	antmokėtojuose
šauksm.	antmokėtojau	antmokėtojai

• Skiemenys: ant-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. antmokėtojas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. antmokėtoja.

antmokėtoją (tarm.| žem.)

1. tas, kuris antmoka

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---

Daiktavardis

antmokėtoją (dkt., mot. g., vns. gal.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: antmokėtoja
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	antmokėtoja	antmokėtojos
kilm.	antmokėtojos	antmokėtojų
naud.	antmokėtojai	antmokėtojoms
gal.	antmokėtoją	antmokėtojas
įnag.	antmokėtoja	antmokėtojomis
viet.	antmokėtojoje	antmokėtojose
šauksm.	antmokėtoja	antmokėtojos

• Skiemenys: ant-mo-kė-to-ją
• žr. pagr. f. antmokėtoja
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. antmokėtojas.

antmokėtoją (tarm.| žem.)

1. ta, kuri antmoka

Etimologija

<= antmokėti, antmoka, antmokėjo <= ant- + mokėti, moka, mokėjo

---