absoliutinis

 Lietuvių kalba

Būdvardis

absoliutinis (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. absoliutinis, mot. g. absoliutinė
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	absoliutinis	absoliutiniai, absoliutini	absoliutinė	absoliutinės	-	-
kilm.	absoliutinio	absoliutinių	absoliutinės	absoliutinių	-	-
naud.	absoliutiniam	absoliutiniams, absoliutiniam	absoliutinei	absoliutinėms, absoliutinėm	-	-
gal.	absoliutinį	absoliutinius	absoliutinę	absoliutines	-	-
įnag.	absoliutiniu	absoliutiniais	absoliutine	absoliutinėmis, absoliutinėm	-	-
viet.	absoliutiniame, absoliutiniam	absoliutiniuose, absoliutiniuos	absoliutinėje, absoliutinėj	absoliutinėse	-	-
šauksm.	absoliutini	absoliutiniai, absoliutini	absoliutine	absoliutinės	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. absoliutinė.
• Skiemenys: ab-so-liu-ti-nis

• absoliutinis - visiškas, pilnas

Etimologija

Kilęs iš anglų kalbos žodžio absolute (visiškas, pilnas), o tas žodis yra kilęs iš lotynų kalbos

Sinonimai

    absoliutinis: visiškas, pilnas

pilnas (lt)

visiškas (lt)

Antonimai

    absoliutinis: visiškas, pilnas

tuščias (lt)

Vertimai

  absoliutinis: visiškas, pilnas

Anglų kalba: absolute (en)

---