pilnas

Puslapis iš Vikižodyno, laisvojo žodyno.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Flag of Lithuania.svg Lietuvių kalba[taisyti]

Būdvardis[taisyti]

pilnas

  1. visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas
    • Kibiras pilnas vandens.
  2. daug turintis
    • Obelis pilna žiedų.
  3. (prk.) apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)
    • Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės.
  4. ištisas, netrūktinas
    • Pilni septyni kilometrai.
  5. (ret.) - nevaržomai, neribotai pasireiškiantis, visiškas.
    • Man taip gera, aš alsuoju pilna krūtine.
      Justinas Marcinkevičius
  6. (sen.) - tikras, kaip reikiant
    • Vesk dukterį Trumpiko Onelę, ją vedęs, gyvensi, nes yra darbinykė ir pilna mergelė.
      Motiejus Valančius
  7. riebus, apkūnus
  8. pasiekęs tam tikrą laipsnį (apie amžiaus metus)
  9. (tarm.) - pribrendęs, prinokęs


Etimologija[taisyti]

Iš indoeuropiečių prokalbės pl̥h₁nós. Panašūs žodžiai kitose kalbose - lotynų plenus ir rusų k. полный.

Antonimai[taisyti]

Išvestiniai žodžiai[taisyti]

Vertimai[taisyti]



Būdvardis[taisyti]

pilnas (nevart.)

  1. tikras, neabejojamas

Etimologija[taisyti]

Barbarizmas iš lenkų k. pewny.


Išraiškos arba posakiai[taisyti]



Būdvardis[taisyti]

pilnas (nevart.)

  1. stropus, uolus, kruopštus, rūpestingas

Etimologija[taisyti]

Barbarizmas iš lenkų k. pilny.


Išraiškos arba posakiai[taisyti]