pilnas
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Lietuvių kalba[taisyti]
Būdvardis[taisyti]
- visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas
- Kibiras pilnas vandens.
- daug turintis
- Obelis pilna žiedų.
- (prk.) apimtas, kupinas (jausmo, rūpesčio, ypatybės)
- Jis pilnas džiaugsmo, meilės, baimės.
- ištisas, netrūktinas
- Pilni septyni kilometrai.
- (ret.) - nevaržomai, neribotai pasireiškiantis, visiškas.
- Man taip gera, aš alsuoju pilna krūtine.
- Justinas Marcinkevičius
- Man taip gera, aš alsuoju pilna krūtine.
- (sen.) - tikras, kaip reikiant
- Vesk dukterį Trumpiko Onelę, ją vedęs, gyvensi, nes yra darbinykė ir pilna mergelė.
- Motiejus Valančius
- Vesk dukterį Trumpiko Onelę, ją vedęs, gyvensi, nes yra darbinykė ir pilna mergelė.
- riebus, apkūnus
- pasiekęs tam tikrą laipsnį (apie amžiaus metus)
- (tarm.) - pribrendęs, prinokęs
Etimologija[taisyti]
Iš indoeuropiečių prokalbės pl̥h₁nós. Panašūs žodžiai kitose kalbose - lotynų plenus ir rusų k. полный.
Antonimai[taisyti]
Išvestiniai žodžiai[taisyti]
pilnas: Išvestiniai žodžiai
pilnas: Metaforos, posakiai
Vertimai[taisyti]
pilnas: visiškai užimtas, pripildytas; nepraimtas
|
|
pilnas: daug turintis
|
|
pilnas: apimtas, kupinas
pilnas: ištisas, netrūktinas
pilnas: visiškas
pilnas: tikras, kaip reikiant
pilnas: pasiekęs tam tikrą laipsnį
pilnas: pribrendęs, prinokęs
Būdvardis[taisyti]
Etimologija[taisyti]
Barbarizmas iš lenkų k. pewny.
Išraiškos arba posakiai[taisyti]
Būdvardis[taisyti]
Etimologija[taisyti]
Barbarizmas iš lenkų k. pilny.
Išraiškos arba posakiai[taisyti]