abate

Taip pat žr.: abatė, ir abatę

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

abate (dkt., vyr. g., vns. viet., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abatas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abatas	abatai
kilm.	abato	abatų
naud.	abatui	abatams
gal.	abatą	abatus
įnag.	abatu	abatais
viet.	abate	abatuose
šauksm.	abate	abatai

• Skiemenys: a-ba-te
• žr. pagr. f. abatas
• Taip pat žr. pagr. f. mot. g. abatė.

Daiktavardis

abate (dkt., mot. g., vns. įnag., vns. šauksm.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: abatė
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abatė	abatės
kilm.	abatės	abačių
naud.	abatei	abatėms
gal.	abatę	abates
įnag.	abate	abatėmis
viet.	abatėje	abatėse
šauksm.	abate	abatės

• Skiemenys: a-ba-te
• žr. pagr. f. abatė
• Taip pat žr. pagr. f. vyr. g. abatas.

 Latvių kalba

5-oji linksniuotė
Linksnis Locījums	Vienaskaita Vienskaitlis	Daugiskaita Daudzskaitlis
Vardininkas Nominatīvs	abate	abates
Kilmininkas Ģenitīvs	abates	abašu
Naudininkas Datīvs	abatei	abatēm
Galininkas Akuzatīvs	abati	abates
Įnagininkas Instrumentālis	abati	abatēm
Vietininkas Lokatīvs	abatē	abatēs
Šauksmininkas Vokatīvs	abate!	abates!

Tarimas

• TFA: [abatɛ]

Latvių kalba:

Daiktavardis

abate (mot. g.)

1. abatė ^(lt) (Krikščionybė)

Mažybinė forma: abatīte

Kitos formos

• Vyriška forma: abats(„abatas“)
• Moteriška forma: abate („abatė“)

Etimologija

Iš abats („abatas“) + -e (mot. g. galūnė).

---