abėcėliškus

Lietuvių kalba

abėcėliškus (bdv., vyr. g. dgs. gal.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abėcėliškas, mot. g. abėcėliška
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abėcėliškas	abėcėliški	abėcėliška	abėcėliškos	abėcėliška	-
kilm.	abėcėliško	abėcėliškų	abėcėliškos	abėcėliškų	-	-
naud.	abėcėliškam	abėcėliškiems, abėcėliškiem	abėcėliškai	abėcėliškoms, abėcėliškom	-	-
gal.	abėcėlišką	abėcėliškus	abėcėlišką	abėcėliškas	-	-
įnag.	abėcėlišku	abėcėliškais	abėcėliška	abėcėliškomis, abėcėliškom	-	-
viet.	abėcėliškame, abėcėliškam	abėcėliškuose, abėcėliškuos	abėcėliškoje, abėcėliškoj	abėcėliškose	-	-
šauksm.	abėcėliškas	abėcėliški	abėcėliška	abėcėliškos	-	-