abėcėliškas

 Lietuvių kalba

Būdvardis

abėcėliškas (bdv., vyr. g. pagr. f., vyr. g. vns. vard., vyr. g. vns. šauksm., mot. g. dgs. gal.)

Neįvardžiuotinis būdvardis; pagrindinė forma: vyr. g. abėcėliškas, mot. g. abėcėliška
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	abėcėliškas	abėcėliški	abėcėliška	abėcėliškos	abėcėliška	-
kilm.	abėcėliško	abėcėliškų	abėcėliškos	abėcėliškų	-	-
naud.	abėcėliškam	abėcėliškiems, abėcėliškiem	abėcėliškai	abėcėliškoms, abėcėliškom	-	-
gal.	abėcėlišką	abėcėliškus	abėcėlišką	abėcėliškas	-	-
įnag.	abėcėlišku	abėcėliškais	abėcėliška	abėcėliškomis, abėcėliškom	-	-
viet.	abėcėliškame, abėcėliškam	abėcėliškuose, abėcėliškuos	abėcėliškoje, abėcėliškoj	abėcėliškose	-	-
šauksm.	abėcėliškas	abėcėliški	abėcėliška	abėcėliškos	-	-

• žr. pagr. f. mot. g. abėcėliška.
• Skiemenys: a-bė-cė-liš-kas

abėcėliškas

1. abėcėlinis
   • Abėcė̃liškas žodyno kortelių dėstymas.

Etimologija

abėcėlė + -išk-

Vertimai

  abėcėliškas: (Gramatika)

Anglų kalba: alphabetical (en)

---