kilmininkas

 Lietuvių kalba

Daiktavardis

kilmininkas (dkt., vyr. g., pagr. f., vns. vard.)

Daiktavardis
Pagrindinė forma: kilmininkas
	vienaskaita	daugiskaita
vard.	kilmininkas	kilmininkai
kilm.	kilmininko	kilmininkų
naud.	kilmininkui	kilmininkams
gal.	kilmininką	kilmininkus
įnag.	kilmininku	kilmininkais
viet.	kilmininke	kilmininkuose
šauksm.	kilmininke	kilmininkai

kilmininkas (syn.: kilm.) (Gramatika) - (2 kirč.) kalbos dalies linksnis, kuriuo atsakoma į klausimą "ko?", "kieno?".

Išraiškos arba posakiai

• vienaskaitos kilmininkas (syn.: vns. kilm.) (Gramatika)
• daugiskaitos kilmininkas (syn.: dgs. kilm.) (Gramatika)

Vertimai

  kilmininkas: Gramatika

Anglų kalba: genitive (Gramatika)  Estų kalba: nurodykite žodžio kilmininkas vertimą(-us) (Estų kalba), žr.  Ispanų kalba: nurodykite žodžio kilmininkas vertimą(-us) (Ispanų kalba), žr.  Italų kalba: genitivo (Gramatika)  Japonų kalba: 属格 (ja) (zokkaku)  Latvių kalba: ģenitīvs (lv) (vyr. g.)  Lenkų kalba: nurodykite žodžio kilmininkas vertimą(-us) (Lenkų kalba), žr.

Portugalų kalba: nurodykite žodžio kilmininkas vertimą(-us) (Portugalų kalba), žr.  Prancūzų kalba: nurodykite žodžio kilmininkas vertimą(-us) (Prancūzų kalba), žr.  Rusų kalba: родительный  Suomių kalba: genetiivi (Gramatika)  Vokiečių kalba: Genitiv