градъ

 Senoji bažnytinė slavų kalba

Tarimas

• Transliteracija:
  • grádŭ

Daiktavardis

градъ (vyr. g.)

1. miestas ^(lt) (Urbanistika)

Etimologija

Iš slavų prokalbės *gordъ („gyvenvietė, apsupta vieta“. Iš indoeuropiečių prokalbės *gʰordʰ-o-. Plg. lietuvių k. gardas, sanskrito गृह (gṛha) („namas, namai“), gotų k. 𐌲𐌰𐍂𐌳𐍃 (gards), albanų k. gardh.

Kaitymas

	vns.	dvs.	dgs.
vard.	градъ	града	гради
kilm.	града	градѹ	градъ
naud.	градѹ	градома	градомъ
gal.	градъ	града	градъі
įn.	градомь	градома	градъі
viet.	градѣ	градѹ	градѣхъ
šauksm.	градє	—	—

Daiktavardis

градъ (vyr. g.)

1. kruša ^(lt) (Meteorologija)

Etimologija

Iš slavų prokalbės *gradъ, iš indoeuropiečių prokalbės *greh₃d-. Plg. lotynų k. grandō, lietuvių k. gruodas ir senovės armėnų k. կարկուտ (karkut).

---