įvaišinsiantįjį

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvaišinsiantįjį (būs. l. veik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. gal.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvaišinsiantis, mot. g. įvaišinsianti
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvaišinsiąs, įvaišinsiantis	įvaišinsią, įvaišinsiantys	įvaišinsianti	įvaišinsiančios	-	įvaišinsią
kilm.	įvaišinsiančio	įvaišinsiančių	įvaišinsiančios	įvaišinsiančių	-	-
naud.	įvaišinsiančiam	įvaišinsiantiems, įvaišinsiantiem	įvaišinsiančiai	įvaišinsiančioms, įvaišinsiančiom	-	-
gal.	įvaišinsiantį	įvaišinsiančius	įvaišinsiančią	įvaišinsiančias	-	-
įnag.	įvaišinsiančiu	įvaišinsiančiais	įvaišinsiančia	įvaišinsiančiomis	-	-
viet.	įvaišinsiančiame, įvaišinsiančiam	įvaišinsiančiuose, įvaišinsiančiuos	įvaišinsiančioje, įvaišinsiančioj	įvaišinsiančiose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvaišinsiantysis	įvaišinsiantieji	įvaišinsiančioji	įvaišinsiančiosios	-	-
kilm.	įvaišinsiančiojo	įvaišinsiančiųjų	įvaišinsiančiosios	įvaišinsiančiųjų	-	-
naud.	įvaišinsiančiajam	įvaišinsiantiesiems	įvaišinsiančiajai	įvaišinsiančiosioms	-	-
gal.	įvaišinsiantįjį	įvaišinsiančiuosius	įvaišinsiančiąją	įvaišinsiančiąsias	-	-
įnag.	įvaišinsiančiuoju	įvaišinsiančiaisiais	įvaišinsiančiąja	įvaišinsiančiosiomis	-	-
viet.	įvaišinsiančiajame	įvaišinsiančiuosiuose	įvaišinsiančiojoje	įvaišinsiančiosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvaišinsiantis, mot. g. įvaišinsianti.

įvaišinsiantįjį

1. tas, kuris įvaišins

Etimologija

<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---