įvaišinamoje

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įvaišinamoje (es. l. neveik. dlv., mot. g. vns. viet.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įvaišinamas, mot. g. įvaišinama
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvaišinamas	įvaišinami	įvaišinama	įvaišinamos	įvaišinama	-
kilm.	įvaišinamo	įvaišinamų	įvaišinamos	įvaišinamų	-	-
naud.	įvaišinamam	įvaišinamiems	įvaišinamai	įvaišinamoms	-	-
gal.	įvaišinamą	įvaišinamus	įvaišinamą	įvaišinamas	-	-
įnag.	įvaišinamu	įvaišinamais	įvaišinama	įvaišinamomis	-	-
viet.	įvaišinamame	įvaišinamuose	įvaišinamoje	įvaišinamose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įvaišinamasis	įvaišinamieji	įvaišinamoji	įvaišinamosios	-	-
kilm.	įvaišinamojo	įvaišinamųjų	įvaišinamosios	įvaišinamųjų	-	-
naud.	įvaišinamajam	įvaišinamiesiems	įvaišinamajai	įvaišinamosioms	-	-
gal.	įvaišinamąjį	įvaišinamuosius	įvaišinamąją	įvaišinamąsias	-	-
įnag.	įvaišinamuoju	įvaišinamaisiais	įvaišinamąja	įvaišinamosiomis	-	-
viet.	įvaišinamajame	įvaišinamuosiuose	įvaišinamojoje	įvaišinamosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įvaišinamas, mot. g. įvaišinama.

įvaišinamoje

1. tas, kurį įvaišina

Etimologija

<= įvaišinti, įvaišina, įvaišino <= į- + vaišinti, vaišina, vaišino

---