įtikrintinojo

 Lietuvių kalba

Dalyvis

įtikrintinojo (reik. dlv., įvard. f. vyr. g. vns. kilm.)

Įvardžiuotinis dalyvis; pagrindinė forma: vyr. g. įtikrintinas, mot. g. įtikrintina
Neįvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintinas	įtikrintini	įtikrintina	įtikrintinos	įtikrintina	-
kilm.	įtikrintino	įtikrintinų	įtikrintinos	įtikrintinų	-	-
naud.	įtikrintinam	įtikrintiniems	įtikrintinai	įtikrintinoms	-	-
gal.	įtikrintiną	įtikrintinus	įtikrintiną	įtikrintinas	-	-
įnag.	įtikrintinu	įtikrintinais	įtikrintina	įtikrintinomis	-	-
viet.	įtikrintiname	įtikrintinuose	įtikrintinoje	įtikrintinose	-	-
Įvardžiuotinės formos
	vyriškoji giminė		moteriškoji giminė		bevardė giminė
	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita	vienaskaita	daugiskaita
vard.	įtikrintinasis	įtikrintinieji	įtikrintinoji	įtikrintinosios	-	-
kilm.	įtikrintinojo	įtikrintinųjų	įtikrintinosios	įtikrintinųjų	-	-
naud.	įtikrintinajam	įtikrintiniesiems	įtikrintinajai	įtikrintinosioms	-	-
gal.	įtikrintinąjį	įtikrintinuosius	įtikrintinąją	įtikrintinąsias	-	-
įnag.	įtikrintinuoju	įtikrintinaisiais	įtikrintinąja	įtikrintinosiomis	-	-
viet.	įtikrintinajame	įtikrintinuosiuose	įtikrintinojoje	įtikrintinosiose	-	-

• žr. pagr. f. vyr. g. įtikrintinas, mot. g. įtikrintina.
• Skiemenys: į-tik-rin-ti-no-jo

įtikrintinojo

1. tas, dėl kurio reikia įtikrinti

Etimologija

<= įtikrinti, įtikrina, įtikrino <= į- + tikrinti, tikrina, tikrino

---